Atvirame jaunimo centre ,,Vartai“ yra vykdomos įvairios veiklos. Viena iš veiklų, tai žygių organizavimas, kurių metu kviečiame jaunuolius(-es) įsitraukti į maršruto rengimą, prisiimti įvairias atsakomybes ir juose dalyvauti. Gali kilti klausimas, o kuo yra svarbus žygiai? Ką jie duoda? Dėl ko žmonės ryžtasi eiti ilgus atstumus ir kam to reikia? Dėl ko atvirame jaunimo centre jaunuolius(-es) kviečiame dalyvauti žygiuose ir juos organizuojame.

Žmonės ryžtasi žygiuoti dėl pačių įvairiausių priežasčių: vieni nori išbandyti savo fizines galimybes, kiti nori skirti laiko sau ir atsakyti į iškilusius gyvenimiškus klausimus. Žygiai suteikia galimybę geriau pažinti save, stiprinti valią, tikėjimą savo jėgomis, gebėjimais, realistiškai žvelgti į situaciją ir mokytis būti atviram esančiai aplinkai ir sau. Taip pat ėjimo metu galima išvysti ir atrasti gražių vietų, būti gamtoje, susipažinti su naujais žmonėmis. 

Žygio metu yra susiduriama su įvairiais iššūkiais. Ilgų ėjimu metu dažniausiai yra pavargstama fiziologiškai, bet tai veikia ir mūsų psichiką. Kai esame pailsėję, išsimiegoję, pavalgę ir patenkinę kitus savo poreikius, gynybiniai mechanizmai reiškiasi stresinėse situacijose. Tačiau žygių metu žmogus pavargsta ir gynybiniai mechanizmai neveikia taip kaip veikė anksčiau. Tokiose akimirkose galime veikti taip kaip mums iš tikrųjų yra būdinga – liekame be ,,kaukių“. Tada galime geriau save pažinti, atskleisti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pamatyti kaip priimame ir veikiame stresinėse situacijose. Savęs pažinimas padeda tobulėti ir augti kaip asmenybei. 

Žygiavimas puiki proga išeiti iš savo komforto zonos visomis prasmėmis. Ėjimo metu galima susidurti su baimėmis, pritrintomis kojomis, lietumi, kaitria saule, maisto ir vandens stoka, puolančiais vabzdžiais, tamsa, prastu poilsiu ir kt. Visi nepatogumai kelia tam tikras emocijas ir čia galima kelti klausimus sau: kaip jos bus priimtos? Kas bus daroma toliau? O ką dabartinė patiriama emocija reiškia? Ką ta emocija pasako apie mane? 

Išėjimas iš savo komforto zonos suteikia galimybę nagrinėti savo vidinį pasaulį ir reakcijas per patyrimą. Viskas vyksta dabarties akimirkoje, tai suteikia informacijos refleksijai, kurios dėka galima suprasti, kas įvyko, kokios kilo emocijos, kas buvo tinkamai padaryta, o ką galima keisti. Vienas iš refleksijų būdų yra įvardinimas 2 teigiamų dalykų, kuriuos pavyko atlikti tinkamai ir galima save pagirti, ir 1 keistinas dalykas, tai ką galima buvo padaryti kitaip. Šis būdas padeda įvertinti situaciją be kaltinimo, stipraus savęs kritikavimo. Taip pat galima klausti: kokios situacijos buvo lengvos? Dėl ko jos buvo lengvos? O kas buvo sunkiausia žygio metu? Dėl ko tai buvo sunkiausia? Ką galima daryti sunkioje situacijoje kitaip, kad būtų lengviau? Refleksijos metu svarbu nagrinėti ir emocijas. Kiekvienoje situacijoje kyla tam tikros emocinės reakcijos, tik ne visados pavyksta jas įsisavinti, todėl svarbu stebėti savo jausmus ir kiek pavyksta juos fiksuoti. Emocijos ir jausmai yra vienas iš informacijos šaltinių apie esamą situaciją, kurie gali mus įspėti apie artėjančia grėsmę, ribų peržengimą ir gali parodyti, kada dabartinė situacija yra priimtina, atitinka mūsų įsitikinimus, nuostatas ir vertybes. 

Taigi, žmonės žygius renkasi dėl įvairių priežasčių. Ėjimo metu galima susidurti su įvairiais iššūkiais, dėl kurių tenka išeiti iš savo komforto zonos. Buvimas už komforto ribų suteikia informacijos apie mus dabarties akimirkoje, kurią reflektuojant galime geriau pažinti save ir augti kaip asmenybės. 

Veikla finansuojama iš „Aktyvių piliečių fondo” projekto „Kitas mažas žingsnis”.