Kaip susikursiu, kiek prisidėsiu, tiek ir turėsiu

SAVARANKIŠKUMO UGDYMO CENTRO „KITAIP“ STOVYKLA-ŽYGIS

Liepos 9 – 11 buvo tos dienos, kurioms atsakingai ruošėmės ir nekantriai laukėme. Ši stovykla buvo ypatinga tuo, kad prie jos kūrimo ir įgyvendinimo mintimis ir širdimi didele dalimi prisidėjo patys jaunuoliai, kurie rinkosi žygio maršrutą, keliavimo būdą, veiklas ir net meniu, o, svarbiausia, kūrė jaukią ir vieningą atmosferą. Po diskusijų apie galimą nuovargį, skausmus nuo pritrintų kojų,nepalankių oro sąlygų jaunuoliai priėmė kompromisą ir nusprendė iki Kulautuvos dalį kelio važiuoti autobusu, o pėsčiomis žygiuoti likusius 10 kilometrų. Pasiruošiamuosiuose susitikimuose buvo aptarti ne tik organizaciniai klausimai, tačiau ir moraliniai, kurie apėmė taisyklių nusistatymą, jų laikymosi svarbą bei atsakomybių pasiskirstymą.

Pirmosios stovyklos dienos pagrindinis tikslas buvo pasiekti poilsiavietę ir vien įsivaizdavimas apie gamtos skleidžiamą ramybę, suplanuotą grilio vakarienę ir pokalbius prie laužo kuo greičiau vedė link Kulautuvos. Tačiau žygyje jaunuoliams iššūkis buvo ne tik įveikti 10 kilometrų pėsčiomis, bet tuo pačiu apmąstyti ir išsikelti asmeninius beibendrus tikslus, kuriuos stovyklos metu reikėjo įgyvendinti. Kiekvienas dalyvis plėsdamas savęs pažinimo ir tobulėjimo ribas individualiai išsikėlė sau iššūkį, susijusį su jų fizinėmis ar emocinėmis galimybėmis. O komandose jaunuoliai bendro tikslo siekė užduotimis, kurios ne tik įtraukė, suteikė azarto, bet ir įprasmino žygį. Veiklos buvo susijusios su dėmesingumu vienas kitam, kai reikėjo užduotis atlikti užsimerkus ar net nesikalbant. Jaunuoliai lyg šiol prisimena mažą katinuką, kuris savo mielumu ir švelnumu provokavo atsimerkti ir nusižengti užduoties taisyklėms, negana to, vadovė jį apibūdino kaip tigriuką, todėl ši užduotis pareikalavo ne tik ištvermės ir susikaupimo, bet įjungė ir fantaziją apie egzotiškus gyvūnus Lietuvoje! Nežinia, kas vyksta pasaulyje, kol esi užsimerkęs! Kitos užduotys buvo susijusios su pastabumu, kai reikėjo užfiksuoti gamtos reiškinius ar gyvūnus ir net atsakingumu, kai reikėjo rinkti šiukšles. Visa laimė, kad po įtemptos dienos Kulautuvoje vienintelis telaukęs iššūkis buvo atsipalaiduoti: sužaisti futbolo rungtynes, suvalgyti keptas dešreles ir pasimėgauti laužo skleidžiama šviesa ir šiluma naktyje. Prisimindami pirmosios dienos pasiekimus, jaunuoliai didžiuojasi savimi, nepaisant buvusių dvejonių ir abejonių dėl savo galimybių. Pasak jų, sėkmingai nužygiuoti iki Kulautuvos, visų pirma, padėjo bendruomeniškumas, bendravimas ir tinkama avalynė. Turiningi pirmos dienos įspūdžiai įkvėpė laukti rytojaus…

Antrąją dieną pradėjome nuo rytinio rato, kuriame atvirai ir nuoširdžiai pasidalinome buvusiais ir galbūt būsimais sunkumais ir džiaugsmais apie stovyklą, kitus ir save. Dar labiau sustiprėję kaip komanda tęsėme žygį skirtingais Kulautuvos sveikatingumo ir rekreaciniais takais, kurio metu toliau vykdėme individualias ir bendras užduotis. Su dainomis, o kartais ir tyla mėgavomės gamta ir kiekvienas atskirai stengėsi pasiekti savo asmeninį tikslą bei kovojo už komandos pergalę. Vienas iš jaunuolių kūrė džiugesį savo atliekamomis dainomis, o pats prisimena fantastišką jausmą, kai kolegos įvertina ir pagiria gebėjimus. Tokiu abipusiu džiugesiu ir žygiavome! Grįžus į poilsiavietę, po pietų tarp jaunuolių vyravo džiugi ir tuo pačiu rimties atmosfera – vyko komandinių darbų pristatymų kūryba! Spalvingai ir vaizdžiai vieni kitiems parodėme ir papasakojome įsimintiniausias žygio akimirkas. Empatiškai išklausėme kiekvieno jaunuolio kelionę link asmeninio tikslo, drąsinome ir džiaugėmės kartu. Žinoma, skaičiavome rezultatus, o apdovanoti buvo visi, bet nugalėtojai – saldžiausiais prizais! Nepabūgę prasto oro jaunuoliai nusprendė iškepti vakarienę ant laužo… Lietaus vėsa nenuslopino širdies šilumos, kurią kūrė buvimas vienas su kitu ir, žinoma, karšti, apskrudę vištienos kepsneliai.

Paskutiniąją dieną vėl susirinkome į rytinį ratą, dalinomės, kas stovyklos metu patiko ir ką reikėtų keisti, kad kitą kartą dar smagiau ir produktyviau praleistume laiką. Su tokia viltinga mintimi į ateitį, prasmingomis patirtimis ir maloniomis emocijomis užbaigėme stovyklą.

Veikla finansuojama:

Parašykite komentarą