Kovo 12-15 d. VšĮ ,,A. C. Patria“ Savanorių centro koordinatorė Indrė Samytė atstovavo Lietuvą tarptautinėje konferencijoje Rumunijoje. Bukarešte vykusi Nacionalinės Rumunijos agentūros rengta konferencija buvo skirta aptarti tarptautinės savanorystės programos ateitį Europos solidarumo korpuso rūmuose, neformalaus mokymosi programas, finansuojamas Europos Komisijos.
SKIRTUMAI ARDO VIENYBĘ
Europos solidarumo korpusas – tai Europos komisijos finansuojama programa, pagal kurią jauni 18-30 m. žmonės gali savanoriauti, praktikuotis ar dirbti užsienyje bei įgyvendinti vietines iniciatyvas. Konferencijoje buvo kalbama apie rezoliuciją, kurią sukurtų asmenys, besinaudojantys šiomis programomis. Rezoliucijoje atsispindintys siūlymai, idealiu atveju, turėtų įtaką 2020-2027 neformalaus ugdymo programų gairėms. Konferencijoje dalyvavo 125 atstovai iš 24 Europos Sąjungos šalių. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Rumunija pakvietė dalyvius padiskutuoti apie pageidaujamus pokyčius tarptautinėje neformalaus mokymosi srityje, teikti pasiūlymus Europos Komisijai. Į kelių dienų renginį susirinko įvairių sričių specialistai – ne tik asmenys, tiesiogiai dirbantys su tarptautinės savanorystės projektais, bet ir mokytojai, dėstytojai, mainų programų koordinatoriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Bendras darbas vyko dvi su puse dienos – pasidaliję grupelėmis konferencijos dalyviai aptarė opiausias problemas, teikė pasiūlymus ateinantiems keleriems metams.
Kalbant apie tarptautiniuose savanorystės projektuose dalyvaujantį mažiau galimybių turintį jaunimą, I. Samytei įsiminė Belgijos nacionalinės agentūros pasiūlymas ankstinti programos amžių. Šiuo metu pagal programą išvažiuoti savanoriauti į užsienio šalis gali 18 metų sulaukė jaunuoliai. Tačiau mažiau galimybių turinčiam jaunimui, pavyzdžiui, augusiam vaikų globos namuose, vos tik sulaukus pilnametystės tampa privalu susirasti darbą, butą, prasideda išgyvenimo rūpesčiai. Todėl būtų reikšminga į mobilumo programas įtraukti ir jaunesnius asmenis, kuriems toks išvažiavimas vis dar aktualus. Studijuodami, tuo pačiu dirbdami, ir visomis išgalėmis besistengdami kabintis į gyvenimą, globos namus palikę jaunuoliai iį tikrųjų neturi laiko ir motyvacijos dalyvauti tarptautinėje savanorystėje. Tačiau jeigu galėtų išvykti metais anksčiau, pasinaudotų tokia galimybe.
Konferencijoje aptarta ir opi savanorio statuso pripažinimo ES šalyse bei bendrojo savanorių sveikatos draudimo problema. Europos Komisija skatina sanglaudą, kviečia į Europą atvykti savanoriauti ir Viduržemio jūros regiono gyventojus, pavyzdžiui, Tuniso ar Egipto piliečius. Vis dėlto, I. Samytė atkreipė dėmesį, kad juos atrinkus į programą, neretai kyla iššūkių. Pavyzdžiui, patvirtinus savanorio dalyvavimą, stringa jo vizos gavimo procedūra, procesus neretai stabdo ir įvairių šalių Migracijos departamentai. Tai patvirtino ir kitų šalių atstovai. Didele kliūtimi tampa tai, kad visos ES šalys turi skirtingas nacionalinio sveikatos draudimo praktikas, tad besiruošdami tarptautinei savanorystei būsimi savanoriai privalo pereiti skirtingus kelius. Pasak I. Samytės, dėl šios priežasties privalu suvienodinti situaciją.
FORMUOJA ES ATEITĮ
Kurioziškų situacijų neretai sukelia ir tai, kad pusmečiui ar ilgiau iškeliaudamas į tarptautinę savanorystę, savanoris privalo deklaruoti savo išvykimč iš Lietuvos, kad jam nesikauptų mokesčių skola valstybei. ,,Yra buvę, kad savanoriai grįžta po metų, praleistų vykdant tarptautinę savanorystę, ir labai nustemba, kai gauna kelių šimtų eurų skolą. Juk sveikatos draudimu jie nesinaudojo, buvo užsienyje.“ – pasakojo I. Samytė. Pasak jos, nors deklaruoti išvykimą iš šalies nėra sudėtinga, savanoriai kartais pamiršta tai padaryti.
Nors kai kurios šalys registruoja atvykusius savanorius, to daryti nebūtina. Tad grįžę namo šie neretai pasijunta lyg patekę į filmo scenarijų – metus praleidę tarsi nesamoje šalyje. Pasak I. Samytės, puikus pavyzdys šiame kontekste yra Liuksemburgas. šios valstybės Nacionalinės agentūros atstovui pastebėjus, kad egzistuoja tarptautinių savanorių draudimo poreikis, buvo susisiekta su šalies ministerijomis. Greitai priimtos įstatymo pataisos – tarptautinis savanoris Liuksemburge nuo šiol yra socialinės rinkos dalyvis. ,,Su kitais konferencijos dalyviais sieksime, kad socialinis tarptautinio savanorio statusas būtų suvienodintas visose šalyse.“ -svarbiais sprendimais dalinosi I. Samytė . „Savanorystės programos metu savanoris turi pilną dienos užimtumą, tačiau savanoriška veikla nėra apmokamas darbas, todėl jis neturėtų mokėti mokesčių.“
Konferencijos metu buvo aptartas ir kalbinis tarptautinių savanorių parengimas. Kadangi Europos solidarumo korpuso savanoriai išvyksta į užsienio šalis, tokiu būdu jie turėtų susipažinti su kultūra, pramokti vietos kalbą. Tačiau pastaruosius dvejus metus Europos Komisija nebeskiria finansavimo kalbų mokymuisi. Savanoriai gauna pakvietimą kalbos mokytis internetu, bet ši sistema nėra patogi užsieniečiams. ,,Užduotys yra paaiškinamos ta kalba, kurios tu nemoki, tad iš esmės negali mokytis, nes nesupranti, ko tavęs prašo. “ -situaciją nusakė I. Samytė. “ Prašėme atsižvelgti ir į tai. Privalu tobulinti programą arba suteikti savanoriui galimybę mokytis gyvai.“
Pasak Savanorių centro koordinatorės, dalyvavimas šioje tarptautinėje konferencijoje buvo ypatingai svarbus. Dalyvaudami tokio pobūdžio diskusijose Lietuvos atstovai tampa pokyčių iniciatoriais ir programų įgyvendintojais, formuojančiais Europos Sąjungos ateitį.
VšĮ „Actio Catholica Patria“ Savanorių centro rėmėjai bei partneriai:
