VšĮ ,,Actio Catholica Patria’’ savarankiškumo centras ,,Kitaip’’, teikia paslaugas jaunuoliams beišeinantiems ir jau išėjusiems iš globos namų.
Viena iš pagrindinių šio centro veiklos krypčių yra ugdyti jaunuolių įgūdžius, kurie gyvenime jiems padėtų: planuotis pinigus, spręsti iškilusius asmeninius sunkumus, geriau pažinti save, įgyti siekiamą išsilavinimą bei studijuoti norimą profesiją. Šių įgūdžių skatina siekti ,,Mokslo stipendijos programa‘‘, kurią nuo 2014 m. finansuoja vokiečių fondas ,,Kinderdiörfen in Litauen”. 17-23 metų jaunuoliai, augę ar dar augantys valstybės globoje, gali gauti 50 Eur stipendiją, jeigu mokosi vidurinėje ar profesinėje mokykloje, ar jeigu siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą. Jaunuoliai pasakoja, kad ši mokslo stipendija leidžia ne tik realizuoti savo svajones, bet taip pat ir moko planuotis pinigus, nes kas mėnesį mokslo stipendininkai susitinka su ,,A.C. Patrios” savarankiškumo ugdymo centro darbuotoju, pasikonsultuoti kaip jiems sekasi laikytis susitarimų ir siekti savo išsikeltų tikslų.
Vokiečių fondo atstovai, kartu su savo partneriais ir rėmėjais kompanija ‘‘Cosnova‘‘, kiekvienais metais atvažiuoja susipažinti su stipendiją gaunančiais jaunuoliais. Tai jie padaro kartu su ,,Kitaip‘‘ centru organizuodami mokslo stipendininkų stovyklą, kuri, ne išimtis, vyko ir praėjusių metų, rugsėjo mėnesį. Svarbu paminėti ir tai, kad jaunuoliai kurie dėl darbo ar dėl kitų priežasčių negalėjo dalyvauti stovykloje, vistiek turėjo puikią galimybę susitikti su vokiečių fondo atstovais, dieną prieš stovyklą organizuotame renginyje, kuris vyko Laisvės alėjoje įsikuriusiame ,,Stop and Go‘‘ restorane. Jaukaus pasisėdėjimo metu, susirinkę jaunuoliai ne tik galėjo užsisakyti jiems patikusį patiekalą iš meniu, bet ir gyvai pabendrauti su vokiečių fondo „Kinderdiörfen in Litauen“ atstovais. Girdimas jaunuolių juokas bei plačiai spindinčios jų šypsenos, leido suprasti, koks jiems yra svarbus šis susitikimas.
Penktadienio ryto saulei nušvitus, nuo ankstaus ryto ,,Kitaip’’ centro darbuotojai išvyko į Rumšiškes, kur pradėjo ruošits jau tuoj, tuoj atvykstantiems jaunuoliams. Neilgai laukus ir dar net nespėjus visų daiktų išsikrauti iš automobilio, atvyko pirmieji stovyklos dalyviai. Tie, kurie stovykloje jau dalyvauja ne pirmą kartą, pasitiko darbuotojus su šypsenomis, nujausdami, kad jų laukia nepakartojamai gerai praleistos trys dienos, o tie kurie stovykloje dalyvavo pirmą kartą, su jauduliu veide laukė artėjančio stovyklos starto.
Stovykla prasidėjo nuo susipažinimo žaidimų, kuriuos pravedė nuostabūs bei nepakartojantys savanoriai, ,,Kitaip‘‘ centro ‘’dešiniosios rankos’’. Žaidimai jaunuoliams ne tik leido geriau pažinti stovykloje visus susirinkusius, bet ir leido pajudėti, o visą tą laiką girdėjosi nuoširdus juokas ir ore vyraujanti šilta atmosfera.
Po susipažinimo žaidimų, jaunuoliams išsirinkus lovas ir truputį lengvai užkandus, stovykla oficialiai buvo pradėta! Pirmasis, ir daugiausiai intrigos sukėlęs, užsiėmimas buvo orientacinės varžybos. Jaunuoliai burtų keliu susiskirstė į penkias komandas po 4-5 asmenis ir pradėjo žemėlapiuose ieškoti pažymėtų vietų, kurios vedė po visą, Rumšiškėse įsikūrusio, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją. Atradus nurodytą vietą, joje reikėjo atlikti tam tikrą užduotį, kurią tik įveikus buvo galima judėti toliau prie kitoje vietoje laukiančios užduoties. Pasibaigus užduočiai ir nurimus emocijoms, jaunuoliai dalinosi savo įspūdžiais, kad visos užduotys buvo įdomios ir įtraukiančios, vieniems vienos lengvesnės, kitiems sunkesnės, tačiau visi patvirtino, kad užduotims atlikti begalo svarbus yra komandinis darbas.
Pirmosios dienos vakarą, kuomet dienos aptarimai jau buvo pasibaigę, prasidėjo vakarinė stovyklos dalis: jaunuoliai žaidė lauke badmintoną, kiti namelyje žaidė stalo žaidimus, o treti tiesiog sėdėjo prie stalo ir su šiltos arbatos puodeliu rankoje dalinosi savo dienos neišdildomais įspūdžiais. Jaunuoliams buvo taip smagu ir jauku, kad paskutinieji ir ištvėrmingiausieji naktinėtojai nuėjo miegoti tik paryčiais.
Šeštadienio saulei nušvitus ir pirmiesiems paukšteliams pradėjus dainuoti, stovyklos namelyje pasigirdo skambanti muzika, kuri atliko žadintuvo vaidmenį ir skelbė apie naujos dienos pradžią. Išgėrus rytinės arbatos ir pasidalinus vakarykščiais įspūdžiais, jaunuoliai vis labiau pradėjo šnekučiuotis apie artėjančią šeštadienio dienos laukiamiausią dalį. Tai du užsiėmimai, iš kurių vieną vedė, net iš tolimosios Vokietijos atvykusi lektorė, o kitą vedė lektorius iš Lietuvos. Jaunuoliai galėjo pasirinkti vieną iš jų, kuriame norėtų labiau dalyvauti. Įdomu tai, kad į abu užsiėmimus pasiskirstė po vienodą skaičių jaunuolių. Nors užsiėmimai buvo skirtingi, tačiau abu juos jungė bendros temos, tokios kaip: geresnis savęs pažinimas, komandinis darbas, tikslų išsikėlimas ir plano susidarymas kaip tuos tikslus pasiekti.
Visi žino, kad Lietuva, tai krepšinio kraštas ir, kad ši sporto šaka daugeliui yra kaip antras tikėjimas. Užsiėmimams einant link pabaigos, buvo padaryta valandos pertraukėlė, nes pasaulio vyrų krepšinio čempionate svarbias rungtynes žaidė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Visi stovyklos dalyviai susirinkę į bendrą patalpą, stebėjo rungtynių paskutinį kėlinį. Palaikymo šūksniai, kai komandai sekasi ir liūdesio atodūsiai, kai saviškiai prameta, aidėjo per visą stovyklos teritoriją. Nors rungtynes saviškiai pralaimėjo, liūdesio didelio nebuvo, nes visi žinojo, kad labai greitai prasidės kita begalo įdomi vakaro veikla, kurioje galima bus ne tik stebėti, bet ir dalyvauti.
Užsiėmimams su lektoriais pasibaigus ir vakarinei saulei besidalinant paskutiniais dienos spinduliais, visi stovyklos dalyviai sugūžėjo į Lietuvos liaudies buities muziejaus pagrindinę aikštę, kur šalia aikštės stovinčioje gryčioje specialiai mūsų stovyklos dalyviams buvo suorganizuoti lietuvių liaudies šokiai, sutartinių dainavimas ir senovinių muzikinių instrumentų išbandymas. Šoko ir dainavo visi, nuo kukliausių iki drąsiausių.
Po smagių šokių ir dainavimų, laikrodžio rodyklei artėjant link vidurnakčio, visi stovyklos dalyviai jaukiai įsikūrė bei susėdo prie užkurto laužo, kur su arbatos ar kakavos puodeliu, bendravo ir dalinosi stovyklos įsimintiniausiais įspūdžiais. Visi jaunuoliai suprato ir jautė, kad rytoj jau teks palikti stovyklą ir vykti namo, tad niekas į lovas neskubėjo, o laužo ugnį vis kuris nors pakurstydavo įmetant šalia miško rasta nukritusia šaka.
Išaušus sekmadieniui, po ilgo naktinėjimo prie laužo, visi jaunuoliai sunkiai kilo iš savo lovų. Tačiau ilgai gulinėti nesinorėjo, nes tuoj pat po pusryčių prasidėjo sekmadienio dienos kulminacija – profesionalaus fotografo fotosesija! Fotografui talkino ir jaunuolius makiažu gražino iš Kauno atvykusi profesionali visažistė. Nors ir toliau jaunuolių veiduose tvyrojo šypsenos ir gera nuotaika, jautėsi, kad stovykla artėja link pabaigos. Fotosesijai pasibaigus ir visiems papietavus, įvyko paskutinis bendras visos stovyklos dalyvių susitikimas – stovyklos įsivertinimas. Jaunuoliai dalinosi savo patirtimi, įspūdžiais ir prisiminimais. Pasibaigus įsivertinimui, jaunuoliai apsikabindami atsisveikino vieni su kitais, linkėdami visiems tik geriausio, nes supranta, kad patirti išgyvenimai su kitais jaunuoliais nusės jų viduje visam likusiam gyvenimui.
Tikriausiai niekas taip gerai neatkartos ir neatpasakos ką reiškia dalyvauti šioje stovykloje, kaip, kad pačių jaunuolių, patirtimi grįsti, pasidalinimai. Todėl, vieną iš jų norime pateikti ir jums. Kęstas dalinasi savo stovyklos įspūdžiais:
,,Tikriausiai kiekvienas žmogus yra buvęs stovykloje ir puikiai žino tuos stovyklos smagumus. Atrodo tai lyg durys leidžiančios trumpam pabėgti nuo realybės, atsipūsti gamtoje, pabendrauti su įvairiais žmonėmis. ,,Kitaip” stovyklos durys atsivėrė ir man. Labai džiaugiausi ir nekantravau kadangi jau anksčiau esu ten buvęs. Kad ir kaip bebūtų liūdna paskutinę dieną išvažiuoti, bet pradėsiu aš nuo pradžių. Kaip ir visur pirmą dieną nesijaučia dar stovyklavimo nuotaikų, ne daug ką pažįsti, nauja vieta ir dar kiekvieno atskiros savijautos. Žinoma, atsiranda ir tų kurie užsimano pabėgti net nepradėję, nesuprasdami ką praranda. Tačiau, jau antrą dieną visiems pradedant labiau bendrauti ir vienas kitą pažinti, darosi vis smagiau ir smagiau. Visi žaidimai, estafetės, orientacinės, šokiai, dainos, ir visi stovyklos akcentai kuriuos supranti tik po stovyklos, kai pagalvoji, sukelia tokius šiltus jausmus. Ir tada, kai atrodo pats tobuliausias laikas prasideda, vakarai prie laužo, pokalbiai, diskusijos.. Ateina trečioji diena, kai reikia ruoštis išvykti. ,,Kitaip” stovykla tai yra galimybė nuveikti kažką naujo ar kažką išmokti. Asmeniškai man neina to nupasakoti žodžiais. Reikėtų pradėti rašyti knygą kol sugebėčiau viską aprašyti. Šioje stovykloje jūs patirsite daug juoko, džiaugsmo, apmąstymo ir dar draugų rasite. Tikriausiai nesumeluosiu sakydamas, bet šios stovyklos pavadinimas yra sugalvotas tikrai ne veltui. Ši stovykla yra tikrai ne eilinė ir visa tai kas ten vyksta yra visiškai ,,kitaip‘‘. ‘
