Išėjus iš įkalinimo įstaigos nėra lengva integruotis į visuomenę. Ypatingai sunku bausmę atlikusiems nepilnamečiams. Nors visas gyvenimas prieš akis, visuomenės lipdomos etiketės trukdo jaunuoliams įsitvirtinti. V?Į ,,A. C. Patria” Atviro jaunimo centro ,,Vartai” socialinė pedagogė Rūta Padriezė įsitikinusi, kad problema slypi ne tik neigiamame aplinkinių požiūryje. ,,Dauguma jaunuolių iš tikrųjų yra suinteresuoti keistis, kabintis į gyvenimą. Deja, reikiama informacija juos pasiekia ne visada. ” sako ji ” Bausmę atlikę nepilnamečiai nežino, kur gali kreiptis pagalbos integruojantis, o palydėjimo jiems be galo reikia.”
MIGLOTA ATEITIS
Birželio gale AJC ,,Vartai” ir Savarankiškumo ugdymo centras ,,Kitaip” dalyvavo įvadiniame VšĮ ,,Integracijos centras” projekto ,,Climb-Over” renginyje. Šis projektas skirtas prasižengusių jaunuolių ir jaunimo darbuotojų skatinimui dirbti drauge. Projekte dalyvaujančios organizacijos lankėsi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Vesdami užsiėmimą čia kalinčiams jaunuoliams, socialiniai darbuotojai pamatė vaikinų gyvenimą iš arti, išklausė jų problemas ir svajones. ,,Į izoliatorių keliavome su nežinia. Nebuvome tikri, ar bendravimas vyks sklandžiai.” pripažino R. Padriezė ” Vis dėlto, atvykę išvydome būrį smalsių ir žingeidžių jaunuolių, trokštančių bendrauti. Žinoma, salėje aidėjo ir žargonas, keiksmažodžiai. Jaučiasi, kad vaikinai sukaupė daug pykčio. Tačiau tai ne taip ir keista, atsižvelgiant, kokioje padėtyje jie atsidūrė.?” – svarstė ji.
R. Padriezė pastebėjo, kad nemaža dalis jaunuolių, esančių ant lygtinio paleidimo slenksčio, su nerimu laukia išėjimo į laisvę. Jie neįsivaizduoja, kaip reikės gyventi toliau. Todėl išsvajotosios laisvės tuo pačiu ir bijoma, kadangi vaikinai žino susidurs su didžiuliais sunkumais. ,,Nors izoliatoriuje kalintys paaugliai lanko pamokas, jie nėra tikri, ar laisvėje pavyks įsitvirtinti. Trukdo ne tik lipdomos etiketės – trūksta ir profesionalaus palydėjimo. ” atkreipė dėmesį specialistė ” Norisi prasižengusiems jaunuoliams parodyti, kad yra organizacijų, galinčių suteikti reikiamos informacijos, pagelbėti kitais klausimais. Pasiūlyti pagalbą bausmę atlikusiems jaunuoliams visada pasiruošę jaunimo ar tiesiog konsultaciniai centrai.” – pabrėžė ji.
Nemaža dalis kalinčių jaunuolių yra buvę globos namų auklėtiniai. Esama specialių centrų, kurie dirba būtent su šia tiksline grupe. Pavyzdžiui, Savarankiškumo ugdymo centras ,,Kitaip?. Su jo pagalba mokyklą tvarkingai lankantys jaunuoliai gali netgi pretenduoti į stipendiją. Vis dėlto, visa ši informacija įkalinimo įstaigą paliekančių nepilnamečių dažniausiai nepasiekia. SUC ,,Kitaip” socialinė darbuotoja Evelina Pauliukaitienė pastebi, kad kalinčių jaunuolių iš globos namų situacija yra ypatingai kebli. ,,Pasitaiko atvejų, kai į laisvę jaunuolis yra paleidžiamas likus vos porai mėnesių iki 18-tojo gimtadienio. Jis trumpam grįžta į globos namus, tačiau sulaukęs pilnametystės turi iš jų išsikraustyti. Mat daugeliu atveju tvarka yra tokia, kad 18-mečiai globos įstaigoje nebegyvena. ” pasakojo ji „Taip jaunas žmogus per trumpą laiką susiduria su dvejomis krizėmis. Pirmoji įvyksta iš įkalinimo įstaigos sugrįžus į realybę. Antroji – po kelių mėnesių išėjus į savarankišką gyvenimą. ” – atkreipė dėmesį specialistė. O jeigu jaunuolis sulaukė pilnametystės dar atlikdamas bausmę, gali atsitikti taip, kad jis bus paleistas tiesiai į gatvę. E. Pauliukaitienė pastebėjo, kad pakliuvę į tokią situaciją, kai kurie vaikinai palūžta. Tad galiausiai sugrįžta į ,,chebras”, dėl kurių ir buvo patekę į įkalinimo įstaigą. ,,Išėję jie turi labai limituotas galimybes. Galbūt kai kurie įstoja į profesines mokyklas ir apsigyvena bendrabutyje. Tačiau kiti susiduria su siaubingais iššūkiais. Ką daryti, kai neturi kur gyventi? Kaip įgyti visų savarankiškam gyvenimui reikalingų žinių?”- retoriškai klausė specialistė.
BAUDŽIA ANTRĄKART
R. Padriezė teigia suprantanti, kad etiketės buvusiams izoliatoriaus gyventojams lipdomos ne be reikalo. Juk čia kalintys jaunuoliai yra padarę itin sunkius nusikaltimus. Tad nieko keisto, kad visuomenės nariai, būdami šalia buvusių kalinių, nesijaučia saugiai, jaučia nerimą. ,,Nesinori numenkinti jaunuolių nusikaltimų. Vis dėlto, tikiu, kad įkalinimo įstaiga yra ta vieta, kuri padeda jiems pasikeisti, persvarstyti savo pasirinkimus. Čia dirba puikūs specialistai, nuoširdžiai norintys padėti paklydusiam paaugliui. Mes, kaip visuomenės nariai, neturėtume bausmę atlikusių jaunuolių bausti dar kartą.” – nuomonė išsakė ji. R. Padriezė prisiminė ir įdomų pokalbį su izoliatoriuje dirbančiu pareigūnu, organizuojančiu jaunuoliams įvairias išvykstamąsias veiklas. ,,Retkarčiais paaugliai su prižiūrėtojais keliauja į išvykas, plaukia baidarėmis. Aktyvi veikla jiems yra itin svarbi, nes taip jaunuoliai pamato, kad gyvenimas gali būti ir kitoks. ” – pasakojo specialistė ” Vienas, kartu su mumis izoliatoriuje lankėsis, socialinis darbuotojas nusistebėjo – nejaugi jaunuoliai nebando pabėgti? Prižiūrėtojas patvirtino, kad tikrai nebando, nes žino – tokiu atveju džiugesio suteikiančių išvykų nebebus.” – atskleidė ji.
Tad kaip būtų galima pakeisti situaciją, kuri bausmę atlikusiems jaunuoliams tokia nesvetinga? R. Padriezės manymu, galima ir būtina pradėti nuo mažų žingsnelių. ,,Įkalinimo įstaigų darbuotojai dirba puikiai, tačiau turėtų jaunuoliams suteikti daugiau informacijos apie pagalbą siūlančias vietas ir specialistus. ” sako ji. „Bendraudami su vaikinais izoliatoriuje pastebėjome, kad dauguma jų išvis nežino apie galimybę kreiptis į tokio pobūdžio organizacijas. Kalintiems jaunuoliams prisistatyti turėtų nebijoti ir patys specialistai. Kiekvienas žmonių ,,iš išorės atvykimas kalintiesiems yra didžiausias džiaugsmas. Kiti piliečiai taip pat gali pasistengti būti bent šiek tiek pakantesni. Kai jaunuolis išeina iš įkalinimo įstaigos, bando mokytis, ieškoti darbo, bet sulaukia tik atstūmimo, nėra lengva. Tokios patirtys jį gali paskatinti netgi nusikalsti dar kartą. Vaikinas tiesiog nematys prasmės gyventi nenusikalstamą gyvenimą.” – atkreipė dėmesį specialistė.
R. Padriezė džiaugėsi, kad izoliatoriuje dienas leidžiantys jaunuoliai itin susidomėjo AJC ,,Vartų” veikla ir kitais pasiūlytais užsiėmimais. ,,Iš pradžių tikėjomės sulaukti jaunuolių pasipriešinimo, pašaipų, manėme, kad jie demonstratyviai rodys abejingumą. Vis dėlto, vaikinai pasirodė labai atviri ir nuoširdūs. Matėsi, kad jiems iš tikrųjų įdomu. ” – prisiminė ji. „Nors visuomenėje pilna neigiamų nuostatų, šie paaugliai yra lygiai tokie patys, kaip ir kasdien mūsų sutinkami jaunuoliai. Jie kupini idėjų, vizijų ir svajonių. Žinoma, šie vaikinai taip pat turi problemų, jaučia daug pykčio, kai kurie jų gyvenimo pasirinkimai buvo labai klaidingi ir skaudūs aplinkiniams. Vis dėlto, man nesinori uždaryti durų jaunam žmogui, kuriam viskas dar prieš akis. Trokštu skleisti šią žinutę visuomenei, mokyti pakantumo.” – pokalbį baigė ji.
