Penktadienio vakarais 17-metė Saulė, kitaip nei jos bendraamžiai, neskuba linksmintis su draugais. Veikli kaunietė keliauja į fondo ,,Parama vaikui? nevalstybinius vaikų globos namus ,,Namų židinys” ir skiria savo dėmesį čia augančioms jaunoms mergaitėms. Moksleivė pripažįsta – tokia savanorystės forma reikalauja nemažai pastangų, tačiau viską atperka suvokimas, kad bent kelioms valandoms galėjo prisidėti prie mergaičių ugdymo, pabūti geros jų nuotaikos priežastimi.
KILNI IDĖJA
Savo, kaip savanorės, kelią Saulė pradėjo dar 8-oje klasėje, kai pagal nevyriausybinės organizacijos ,,A. C. Patria” kuruojamą projektą savanoriavo ,,Maisto banke”. ,,Anuomet savanoriška veikla man suteikė begalę gerų emocijų.” – pasakojo ji. ” Žinojau, kad ryšiuosi savanoriauti ir ateityje.”. Dar pirmosios savanoriškos veiklos metu mergina svajojo apie galimybė padirbėti vaikų globos namuose – deja, tuo metu ji buvo per jauna. ,,Atsimenu, kaip važiuodama troleibusu galvojau, kodėl gyvenimas toks keistas? tai aš esu laiminga, turiu nuostabius mylinčius tėvus. Tačiau ne visiems taip pasisekė . ” – jausmus atskleidė mergina. „Vos tik atsiradus galimybei savanoriauti trokštamoje vietoje, iškart ja pasinaudojau.”
Globos namuose Saulė leidžia laiką su keturių 8-11 metų mergaičių grupe. Ši įstaiga nėra didelė, joje gyvena 15 vaikų ir jaunuolių. ,,Anksčiau mano grupėje buvo dar viena mergaitė, bet vėliau ji iškeliavo pas globėjus.” – pasakojo Saulė. ” Kadangi pati esu labai jauna, man pasiūlė savanoriauti su jauniausiomis namų gyventojomis. Tiesa, kartais prie mūsų prisijungia ir viena 16-metė. Mažų berniukų globos namuose nėra, todėl savanoriaudama dirbu tik su mergaitėmis.” Apsilankymo metu Saulė padeda globotinėms ruošti namų darbus, jos drauge žaidžia stalo žaidimus, piešia, dūksta lauke, užsiima kitomis veiklomis. ,,Mėgstu fotografuoti, tad prieš Kalėdas surengiau savo jaunosioms draugėms fotosesiją. Švenčių proga šias fotografijas joms padovanojau.” – atskleidė ji.
PIRMIEJI IŠŠŪKIAI
Kadangi globos namų gyventojai namų darbus turi atlikti iki penktadienio vakaro, jaunoji savanorė nemažai laiko praleidžia padėdama mergaitėms ruoštis pamokoms. ,,Juokinga, bet dažniausiai tenka padėti atlikti matematikos ar anglų kalbos namų darbus – dalykų, kurie man nelabai prie širdies.” – juokėsi Saulė. ” Vis dėlto, tokiu būdu pati gaunu puikią progą pasikartoti ankstesnių klasių kursą, sužinoti naujų dalykų. Tačiau paaiškinti mergaitėms šių disciplinų užduotis yra didelis iššūkis.” – neslėpė moksleivė. Saulės laisvalaikis gana užimtas, tad į globos namus jį užsuka kartą į savaitę. Jei nespėja apsilankyti penktadienį, veiklos nukeliamos į šeštadienį. Moksleivė lanko netradicinio ugdymo Kauno Valdorfo mokyklą, tad kai kuriuos metodus pristato ir auklėtinėms. ,,Žaidžiame įvairius piešimo žaidimus, tapome formas, gilinamės į savo pasaulį.” – pasakojo Saulė.
Mergina prisiminė, kad vos tik apsilankius globos namuose, darbuotojos paklausė, ar Saulė ryžtasi savanoriauti dėl moksleiviams privalomų socialinių valandų. ,,Atsakiau, kad tikrai ne. Tuo metu net nežinojau, kad egzistuoja toks reikalavimas.” – juokėsi ji. Vis dėlto, savanorė greitai įgijo visų pasitikėjimą ir su mergaitėmis laiką leidžia viena. Sutarti su jaunosiomis globotinėmis Saulei didelių problemų nekilo. ,,Iš pradžių mergaitėms buvau įdomus naujas žmogus, tad pirmasis susitikimas praėjo tiesiog nuostabiai. Kitus kartus buvo visko – kartais ir tarpusavio barnių, nenoro įsitraukti, tačiau visada randame kompromisą.” -pasakojo moksleivė. Anot Saulės, globotinei pareiškus, kad šiandien veikloje ji nedalyvaus, jai leidžiama tiesiog drauge pasėdėti, pažiūrėti, kaip seksis draugėms – po kurio laiko auklėtinės požiūris pasikeičia. ,,Net nepavadinčiau savo vedamų veiklų užsiėmimai. ” – sako savanorė. ” Mes tiesiog būname kartu.”
VIENAS – NE KARYS
Saulė pripažįsta: nors ir teikianti be galo daug gerų emocijų, ši savanorystė taip pat reikalauja nemažai jėgų. ,,Išėjusi iš globos namų visada jaučiuosi labai pavargusi. ” – pasakojo ji. „Penktadienio vakaras, norėtųsi pailsėti, o čia – keturios valandos su tikromis padaužomis. Vis dėlto, šis nuovargis yra gerasis – tas, dėl kurio norisi gyventi.” Mergina neslepia, kad globos namuose praleistas laikas jai jau leido suprasti nemažai dalykų, išmokti svarbių pamokų. ,,Prieš pradėdama savanorystę, įsivaizdavau, kad globoje augantys vaikai yra labai nelaimingi, išgyvenantys didžiulę neviltį. Vis dėlto, pradėjusi leisti laiką su savo mergaitėmis, pamačiau, kad jos labai linksmos, laimingos, daug šypsosi, juokiasi, yra hiperaktyvios. Tokia patirtis verčia susimąstyti – mes kartais niurzgame dėl menkniekių ir nemokame džiaugtis gyvenimu taip, kaip šie vaikai.”
Saulė globos namuose planuoja savanoriauti mažiausiai iki vasaros, o kol kas bando kilniomis idėjomis užkrėsti ir kitus. ,,Į globos namus jau atsivedžiau draugę. Neaišku, ar ji ryšis savanorystei, tačiau kol kas man padeda organizuoti įvairias veiklas.” – atskleidė ji. ” Šios savanorystės metu supratau, kad vienas lauke nėra karys ir pasaulio per vieną naktį nepakeisi. Nors galiu prisidėti prie šių vaikų gerovės, nereikia pamiršti, kad yra pilna kitų, kuriems taip pat reikia švelnumo, dėmesio. Todėl skatinu kuo daugiau žmonių savanoriauti.” – pripažino mergina.
Galbūt savanorystės patirtis Saulei padės pasirinkti profesinį kelią ateityje? ,,Kol kas nežinau, kurlink baigusi mokyklą noriu pasukti. ” – atviravo moksleivė. „Anksčiau norėjau būti mokytoja, bet dabar matau, kad tai be galo sunkus darbas. Šiuo metu ne tik savanoriauju, bet ir vedu skautų sueigas pirmokams – man smagu būti su vaikais, tad gali būti, kad ir ateityje siesiu savo gyvenimą su jais.”
