Baigusios mokyklą ir prieš kimbant į universitetines studijas, ESK savanorės Ieva ir Augustė nusprendė išvykti į trumpalaikę savanorystę Čekijoje. Merginos dalinasi savo įspūdžiais:

Liepos viduryje dalyvavome tarptautinime projekte „Grabstejn Castle I – In Herritage We Trust”, kuris vyko Čekijoje, prie Vokietijos ir Lenkijos sienų. Gyvenome ir savanoriavome Grabstejn pilyje, kuri apsupta kalnų, miškų ir yra žymi savo istorija. Pagrindinis projekto tikslas buvo pagražinti pielies aplinką, todėl savanoriai daugiausia užsiėmė sodininkyste: ravėjimu, krūmų ir levandų kirpimu, takelio taisymu, sausos žolės grėbimu ir t.t. Kadangi darbas nebuvo labai varginantis, o mes dirbome visi kartu arba grupelėmis, visą laiką bendravome ir dalinomės savo patirtimi. Savanoriai buvo iš įvairių šalių, tokių kaip Čekijos, Lenkijos, Austrijos, Prancūzijos, Pakistano, Indijos bei Kinijos, tad sužinojome daugiau apie šių šalių kultūras, tradicijas, teko gaminti ir ragauti įvairaus maisto (kai kurie iš jų netoleravo laktozės, buvo vegetarai ar veganai). Kadangi valgį gaminome pasiskirstę mažomis grupelėmis, kai buvo mūsų eilė, savanorius vaišinome šaltibarščiais, burokėlių sriuba bei tinginiu – buvo įdomu stebėti jų reakcijas ir girdėti malonius atsiliepimus apie lietuvišką maistą. Po 6-7 valandas trunkusio darbo arba per pertraukas kartu su kitais savanoriais žaisdavome stalo žaidimus, bendraudavome, rungėmės viktorinoje, pasidarėme barbeque vakarą. Visos savanorystės metu turėjome keturias laisvas dienas, kurias turiningai išnaudojome: keliavome į Lieberec miestą, kuriame paragavome čekiško maisto bei aplankėme muziejų, nuvykome apsižvalgyti į nedidelį Vokietijos miestelį Zittau, keliavome į nacionalinį parką „Čekijos Šveicarija”, kur įveikėme 7km žygį bei plaukėme valtele, o paskutinę savanorystės dieną praleidome prie netoliese buvusio ežero ir aplankėme Čekijos, Lenkijos bei Vokietijos sienų susikirtimo tašką. Manome, kad savanoriauti buvo tikrai verta, nes sužinojome apie kitas kultūras tai, ko niekada nebūtume perskaičiusios internete ar jokioje knygoje, susiradome naujų draugų iš viso pasaulio, tapom savarankiškesnės ir dar labiau motyvuotos išsikelti naujų tikslų bei jų tikslingai siekti.