Lytiškumas yra kasdien mus lydintis procesas, mūsų neatsiejama dalis, apie kurią galima kalbėti iš įvairių pusių: vertybinių, įsitikinimų, požiūrio į save kaip merginą ar vaikiną, į santykius su kitais žmonėmis (draugystę, prisirišimą, meilę, romantinius santykius, santykius be įsipareigojimų, seksą), savęs ir savo kūno priėmimą, apie save kaip kitų gyvybių kūrėją ir pan. Santykio, buvimo kartu troškimas, kartais nustelbia mūsų pačių buvimą savimi, savęs supratimą, meilę sau.
Koks ar kokia esi? Kaip dažnai žiūri į savo kūną ir priimi save tokį, koks/-ia esi? Kaip dažnai džiaugiesi savimi? O jei paklausčiau, kurios tavo kūno vietos yra tau pačios gražiausios? Atsakytum? Taip taip suprantu, kad savo trūkumus mes matome labai aiškiai. Bet klausiu ne to ;p Tad stabtelk ir išvardink 5 gražiausias savo kūno dalis. Radai? Puiku. Gera, kad pažįsti save. Neradai? Hmmm. O kuo tada savo draugui ar draugei esi gražus?
Sunku? Suprantu. Kalbėti apie save, priimti save ir džiaugtis tuo yra kartais nelengva. Žinai, kiekvienas turim tai, kas pas mus yra gražu. Tik kartais nematom. Jei dar negalim įvardinti, greičiausiai mūsų galva yra prikimšta kitų žmonių nuomonės, vertinimo, neigiamos patirties, žiniasklaidos stereotipų, klaidingų įsitikinimų, kurie neleidžia pamatyti tikrojo savęs.
Neseniai žiūrėjau buvusios kolegės Linutės filmuką apie kitų žmonių lietimąsi prie mūsų kūno. Gal filmukas ir mažesnio amžiaus vaikams, bet susimąsčiau. O kiek mano aplinkoje yra prisilietimų. Ar aš klausiu kito, kai kalbėdama paliečiu kito petį. Kaip reaguoju, kai mane paliečia? Kada man patinka? Kada ne? Tada pagalvojau apie tave. Kiek tu turi drąsos pasakyti kitam, kas tau patinka, kas ne. Kai draugas “ale juokaudamas” padeda ranką ant kojos. Tau tinka ar ne? Arba jei darbuotojas kalbėdamas su tavimi deda ranką ant peties, kaip tada? Meilė sau prasideda nuo savęs supratimo, pažinimo ir saugojimo. Suprastio save, savo pojūčius, kas tau ok, kas ne yra naudinga.
Dažnai pamirštam, kad pirmiausia reikia mylėti ir gerbti save. Kitas turėtų atsiklausti ar gali tave apkabinti, uždėti ranką ant pečių, liemens, tuo labiau ant krūtinės ar užpakalio. Tu bet kada ne tik gali, bet ir turi, pasakyti, kad jau nebepatinka, nejauku. Taip gali išvengti nemažai nemalonių prisilietimų ir mokyti kitą suprasti, kas tau ok, kas ne. To nepadarius, gali likti skaudžių randų tavo sieloje. Kai įpranti pats jausti, kas kitam patinka iš tavo prisilietimų, kai pažįsti pats, kas malonu, kas atstumia, bendrauti su tau patinkančiu žmogumi būna paprasčiau. O nebendrauti su nepatinkančiu irgi 😉 Juk keliaujant prie intymių santykių – apkabinimų, bučinių, glamonių ar mylėjimosi, kalbėtis ir klausytis savęs būna dar sunkiau. O suprasti ir pažinti, kad su žmogumi būtų gera, svarbu. Bet apie tai kitose dalyse.
Tad kviečiu bandyti suprasti, pažinti ir išgirsti save. Priimti save visokią ar visokį, juk kartais mums atrodantys mūsų trūkumai kitam tampa tokie gražūs mūsų privalumais. Kviečiu būti drąsiam ar drąsiai pradedant save pažinti. Mokytis kasdienybėje mylėti save. Nesvarbu, ką tau sakė kiti, nesvarbu kokios žiniasklaidos ar interneto žvaigždės ir kaip jos atrodo. Tu esi gražus ar graži tokia, kokia esi. Kartais kiti ar mes patys esame per riboti, tai pamatyti. Tad nusiimk ribas nuo savęs ir džiaukis savimi.
Ačiū partneriams ir kurie rūpinasi jaunuolių saugiu lytiniu gyvenimu ir dovanoja apsaugos priemonių.
