Paauglystė – sudėtingas laikotarpis, kai jaunas žmogus pamažu tampa suaugusiu, bet jam dar reikia palydėjimo ir paramos. Lietuvoje šiuo metu veikia per 30 jaunimo centrų ir pusantro šimto erdvių, kur jaunuoliai randa reikiamą pagalbą, gali išsikalbėti ir smagiai praleisti laiką. Viena iš tokių vietų – Kaune įsikūręs atviras jaunimo centras ,,Vartai“. Čia paauglių laukia ne tik kompetentingi socialiniai darbuotojai, bet ir padėti pasiruošę savanoriai.
LAUŽO MITUS
Vokietis savanoris į Kauną metams atvyko pagal VšĮ ,,A. C. Patria“ koordinuojamą tarptautinę programą. Kelno Sporto universitetą baigęs ir šio miesto futbolo komandą treniravęs vaikinas centrą lankantiems jaunuoliams organizuoja išvykas, renginius ir kitus užsiėmimus, padeda mokytis kalbų. Kartais visi drauge tiesiog žaidžia stalo žaidimus ar dainuoja karaoke. Claas’as visada pasiryžęs išklausyti ir patarti, jam netrukdo net kalbos ar kultūriniai barjerai. ,,Visuomenėje gajus maištingo, laužančio taisykles jaunuolio įvaizdis. Tačiau tai netiesa – jauni žmonės yra svarbi visuomenės grandis. Jiems tiesiog reikia pokalbių ir supratimo, o ne pamokymų, kaip gyventi.“ – tiki jis.
Gaminti mėgstanti Eleonora, kitaip nei Claas’as, ,,Vartuose“ lankosi kartą per savaitę. Atėjusi į jaunimo centrą, mergina iš pirkinių krepšio traukia produktus, o iš stalčiaus – virtuvės rakandus, ir kviečia visus prisidėti prie gamybos proceso. ,,Vartininkų“ nosis jai apsilankius neretai kutena saldus šviežių sausainių kvapas, kartais – egzotiškas daržovių troškinio aromatas. ,,Kai jaunuoliai užsiėmė kitomis veiklomis, gaminu ir viena. Man tai – puikus atsipalaidavimo būdas po kitų dienos veiklų.“ – pasakojo savanorė. “ Tačiau vėliau visi kartu sėdame prie bendro stalo, šnekamės, jaunuoliai teiraujasi, kaip sekėsi gaminti. Mane džiugina šios mažos detalės.“ -pripažino ji.
Kodėl Eleonora ir Claas’as pasirinko savanoriauti būtent jaunimo centre? Kokių iššūkių kyla dirbant su paaugliais, kurie gali būti kaip reikiant užsispyrę. Baigusi maisto mokslo studijas Eleonora norėjo dviejų dalykų – gaminti maistą ir to mokyti kitus, kartu kuriant bendrystė, tad tokio pobūdžio savanorystė jai pasirodė priimtiniausia. ,,Mūsų jaunuoliai kartais tikrai gali išvesti iš kantrybės, tačiau aš tai priimu kaip natūralų iššūkį.“ – pasakojo savanorė Kalbant apie ,,sunkesnį jaunimą, man iki tol nebuvo tekę artimai su tokiu susidurti, tad įdomu ieškoti santykio su šiais žmonėmis, juos pažinti, išmokti prie jų jaustis savimi.“ -sako ji. Savanorė pripažįsta, kad iššūkių kyla, kai jaunuoliai supyksta, įsivelia į konfliktus, ar kartais, stengdamiesi pasirodyti prieš kitus, perspaudžia. ,,Tada nežinai, kaip reaguoti, tačiau vėliau šias situacijas visada aptariame su jaunimo centre dirbančiais darbuotojais ir mus koordinuojančiais mentoriais. Tad kitą kartą jau būname pasiruošę“ – pasakojo Eleonora.
IŠŠŪKIAI NEBAISŪS
Claas’ui paliko įspūdį tai, kad centre santykiai paremti susitarimais ir tarpusavio supratimu darbuotojai nesistengia jaunuoliams įpiršti savo nuomonės, jų perauklėti. Kalbant apie kylančius iššūkius, savanoris pripažino, kad ne visiems jaunuoliams lengva anglų kalba reikšti mintis, todėl ne visada pavyksta užmegzti ryšį. Tačiau net ir tokiais atvejais vaikinas randa būdų komunikuoti su centro lankytojais. ,,Manau, kad didesnių iššūkių kyla darbuotojams .“ – juokėsi jis “ Jie turi valdyti konfliktus, vesti individualius pokalbius, spręsti problemas. Mes, savanoriai, tiesiog stengiamšs suteikti paaugliams jaukumą, jausmą, kad jie gali būti savimi, išsipasakoti apie patiriamus sunkumus.“ – šypsojosi Claas’as. Abu savanoriai sutarė, kad savanoriaujant jiems maloniausia būtent galimybė bendrauti su įvairiais žmonėmis. ,,Studijų metu visi mane supė aplinkiniai buvo panašūs – mėgo sportą, turėjo panašų išsilavinimą. Tačiau kiekvienas į centrą užsukantis jaunuolis yra skirtingas – iš visų gali daug išmokti, sužinoti. Vienas išmano apie muziką, kitas apie dailę, trečias – profesionalus sportininkas.“ -pasakojo jis. Claas’as pastebėjo, kad jaunimo centras yra tarsi mažas visuomenės modelis, reprezentuojantis įvairias jos grupes. Dėl to savanoriui esi tik dar įdomiau.
,,Iššūkių pasitaiko, bet jie nėra kertiniai . “ – pabrėžė Eleonora „Jaunuoliai ne tokie maištingi, kaip gali pasirodyti – jei ir ignoruoja vieną ar kitą centro taisyklę, situacija greitai būna išsprendžiama.: – pasakojo ji. Savanorė pabrėžė, kad jaunimo centras yra vieta jaunuoliams, kurie galbūt ne visada gali išsipasakoti savo problemas, pasikalbėti su tėvais. Todėl Eleonora su Claas’u ypatingai stengiasi, kad atėję paaugliai jaustųsi saugūs, priimti tokie, kokie yra.
PILDOSI SVAJONĖS
Prieš tai Tanzanijoje savanoriavęs Claas’as džiaugiasi galėjęs pažinti ir iki tol mažai girdėtą Lietuvą. Tačiau vaikinas apgailestavo, kad lietuvių kalbos mokymasis sudėtingesnis nei jis tikėjosi. ,,Savanoriaujant vyksta kuo tikriausi kultūriniai mainai.“ -pastebėjo Claas’as „Pažinau lietuvių kultūrą, o jaunuoliai išgirdo apie mano šalį, patobulino užsienio kalbų įgūdžius.: – pasakojo jis. Savanorio nuomone, jaunimas yra ypatingai įdomi amžiaus grupė. ,,Nors vyresnieji neretai kreivais žvilgsniais palydi jaunuolius, būtent jie yra visuomenės varomoji jstaiga. “ -atkreipė dėmesį Claas’as “ Jauni žmonės sukūrė daug svarbių dalykų, jie turi didžiulę įtaką. Mes daugiausia dirbame su paaugliais – jie dar įdomesni, nors jau lyg ir subrendę, bet dar nėra suaugę.: – svarsto vaikinas. Claas’as tiki – tarptautinė savanorystė yra geriausias būdas išbandyti gyvenimą užsienyje, susipažinti su naujais žmonėmis, todėl džiaugėsi tam ryžtęsis.
Kuo savanorystę praturtino vietinę savanorę Eleonorą – ,,2018 m. rudenį, savanorių mokymų metu, atlikau testą su klausimu: kodėl savanoriauji tu? Vėliau tą patį testą pakartojau ir šį pavasarį. Mano atsakymas buvo tas pats- žinios. Manau, kad pats svarbiausias dalykas, kurį gaunu iš savanorystės, yra galimybė daryti tai, kas patinka, tobulėti ir ugdyti bei atrasti asmeninius gebėjimus, įgyti specifinių žinių.“ – sako mergina. “ Kai baigiau studijas, supratau, kad nenoriu eiti dirbti į restoraną ar maisto fabriką. Priešingai – noriu ne tik gaminti, bet ir leisti laiką su jaunais žmonėmis – būtent tai dabar darau. Savanorystė padeda man išpildyti savo idėjas.“ -džiaugėsi ji. . Eleonora pabrėžė, kad maisto mokslas nėra vien technologija, kaip gali pasirodyti, tai ir bendravimas su žmonėmis, skirtingų kultūrų ir virtuvių pažinimas. Todėl pasibaigus vietinės savanorystės laikui, Eleonora svajoja išvykti į tarptautinę savanorystę, o vėliau ? įkurti savo maisto gaminimo studiją ar mokyklą. ,,Tai didelė svajonė, bet tikiu, kad ją pasieksiu. Bet kokiu atveju, maistas visada bus susietas su mano gyvenimu, kaip ir bendravimas su žmonėmis. : – šypsojosi ji.
