Išgirdę žodį sveikata pirmiausia pagalvojame apie fizinę sveikatą. Dažniausiai aplanko mintys apie negalavimus: galvos ar pilvo skausmus, kojos lūžį, tam tikrų ligų turėjimą, kaip kad vėžys ar cukrinis diabetas. O kiek iš mūsų tardami žodį sveikata susimąstome apie emocijas? Emocinė sveikata – tai gebėjimas identifikuoti, suvaldyti ir išreikšti emocijas tinkamu būdu bei susidoroti su stresą keliančiomis situacijomis ir prisitaikyti prie pokyčių. Tai žmogaus emocinės gerovės, psichologinės sveikatos rodiklis. Įvairūs kintamieji: asmeniniai bruožai, šeima, sociokultūrinė aplinka, darbas ir kt., turi įtakos emocinei sveikatai. Dirbantis žmogus vidutiniškai praleidžia 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę savo darbo aplinkoje. Išryškėja stiprus ryšys tarp darbinių veiksnių ir emocinės sveikatos. Deja, dažnai tai būna neigiamas ryšys – suprastėjusi emocinė sveikata dėl patiriamo profesinio streso. Tuomet mediatoriumi tampa perdegimo sindromas, atsirandantis, kai darbe patiriamas stresas viršija žmogaus prisitaikymo galimybes. Žmogus tampa abejingas, apatiškas savo darbui, nemato jame prasmės, viskas pradeda jį erzinti. Tokiu atveju svarbu atrasti streso valdymo būdus ir išmokti gyventi su juo nekovojant, o „įdarbinant“. Tai galime padaryti gilinant žinias apie psichologinę sveikatą ir rūpinantis savimi, skiriant laiko poilsiui, atrandant savo savijautos gerinimo būdus (galbūt kažkam tai skirtas laikas knygai, pagulėjimas vonioje, pokalbis su draugais, pasivaikščiojimas miške ir t.t.).
2021 metų spalis – keliavome į ,,Radi Vidi Pats“ organizuojamus mokymus ,,Caring as second nature“, kurie vyko Latvijoje. Mokymų pavadinimas pats iš savęs intriguojantis, keliantis smalsumą ir puikiai atskleidžiantis mokymų temą.
10 dienų praleidome ,,Lavender Beach Villa“ kartu su kitais jaunimo darbuotojais, kurie atkeliavo iš skirtingų šalių, ir 3 mokymų vedėjais. Mokymuose dalyvavo jaunimo darbuotojai iš Latvijos, Belgijos, Bulgarijos, Kroatijos, Estijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Lietuvos ir Rumunijos. ,,Caring as second nature“ pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kompetencijų stiprinimui dirbant su jaunimu, kuris susiduria su emociniais ir/ar psichiniais iššūkiais, emocinei sveikatai, kaip savanorystę galima naudoti skatinant jaunuolio(-ės) asmeniniam augimui.
10 dienų praėjo taip greitai, o dabar atrodo, kad taip senai. O tik prieš kelis mėnesius, kartu su kitais mokymų dalyviais pusryčiavome, gvildenome temas, sėmėmės žinių ir norėjome kuo daugiau pasiimti.
Gyvenant levandų ūkyje, vaikštant šalia jūros vyko daug vidinių virsmų, supratimų. Atrodė, kad kiekviena paliesta tema ne tik stiprina kompetencijas, bet ir skatina asmeninį augimą, savo turimų patirčių reflektavimą ir norą ieškoti būdų kaip rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Įgyta patirtis vertinga ir skatinanti skirti daugiau dėmesio emocinei sveikatai, poreikiams, įgalinti jaunuolius(-es) per savanorystę.
Grįžus iš mokymų Latvijoje norėjome perteikti savo žinias „A. C. Patria“ komandai. Todėl surengėme 4 val. mokymus, kurių tikslas pasirūpinti darbuotojų emocine sveikata ir atpažinti perdegimo sindromo darbe požymius bei atrasti emocinės gerovės stiprinimo būdus. Remdamiesi Elizabeth Scot parengtu klausimynu, aiškinomės kiek šiuo metu kiekvienas komandos narys individuliai patiriame perdegimo sindromo požymius. Gilinome žinias atpažįstant savo ir kitų poreikius, jų atliepimą, mokėmės emocinio bendravimo principų. Ieškojome asmeninių ir komandinių savijautos darbe gerinimo būdų. Išbandėme meditaciją kaip priemonę emocinei sveikatai stiprinti.
Dalyvavimas mokymuose paskatino didesnį susidomėjimą apie psichologinę sveikatą ir rūpinimąsi savimi kasdienybėje.
