Mano, kaip savanorio, patirtis „Vartuose“.
Pirmiausia turiu paminėti, kad mano patirtis „Vartuose“ buvo kupina netikėtumų ir įspūdžių. Pasirinkęs išvykti aš išėjau iš savo komforto zonos ribų ir atsidūriau nežinomybėje.
Aš visada prisiminsiu tą pirmąją dieną, kai atsidūriau nežinomame “Vartų” rūsyje su Rūta ir Viktorija, dirbančiomis su manimi ir su pirmuoju sutiktu jaunuoliu.
Iš pradžių buvo labai sunku, aš visai nekalbėjau, likau drovus savo kampe ir laukiau, kol baigsis laikas, bet vėliau pavyko turėti pirmąjį pokalbį su jaunoliu. Pirmieji mėnesiai buvo fizinio judėjimo, nes tai buvo „Vartų“ kraustymasis į naujas patalpas miesto centre. Laimei, mums padėjo daug jaunų žmonių, tai mane iš pradžių nustebino. Supratau, kad jaunimui „Vartai“ yra tarsi antrieji namai, juos sieja nepaprastai stiprus ryšys ir man tai atrodo puiku.
Deja, mes negalėjome padaryti daug veiklų ir renginių (bent jau iki vasaros). Visą žiemą „Vartai“ buvo uždaryti, nes mieste galiojo karantinas. Taigi, turėjome improvizuoti ir organizuoti veiklą nuotoliniu būdu. Būtent tada pradėjau užsiimti pirmąja savanoriška veikla su prancūzų kalbos pamokomis. Galiu prisipažinti, kad tuo metu dar niekada nebuvau toks įsitempęs. Nepaisant to, galų gale tai buvo puiku, nes dalyvavę jaunuoliai tai įvertino.Veikla truko kelis mėnesius, tuomet atėjo kita veikla:
Kaip sukurti vaizdo žaidimą? (visas kursas, kaip sukurti vaizdo žaidimą nuo A iki Z).
Prisimenu, kad atėjo tik vienas jaunuolis, bet galų gale buvo labai įdomu ir smagu. Galėjau daugiau sužinoti apie jį tiek asmeniniame gyvenime, tiek kasdieniuose klausimuose. Labai nustebau, kaip jaunuoliai lengvai dalijasi savo emocijomis ir jausmais. Prancūzijoje mano patyrimas buvo kitoks, žmonės mieliau pasiliko savo emocijas sau ir mažiau dalinosi diskutuodami.
Tada atėjo laikas pokyčiams. Sausio mėnesį sužinojau, kad viena iš darbuotojų palieka Vartus, o tada balandžio mėnesį atėjo eilė kitai. Asmeniškai pirmosios savaitės buvo sunkios, nes atsidūriau naujoje komandoje ir bijojau nežinomybės, bet galiausiai sekėsi gerai. Po kelių mėnesių aš ir toliau užsiimu veikla lauke ir patalpose. Aš net su vienu iš jaunuolių pradėjau kurti vaizdo žaidimą. Jis buvo labai suinteresuotas ir aš džiaugiausi galėdamas perteikti jo aistrą istorijai vaizdo žaidime.
Visi „Vartų“ jaunuoliai turi istoriją, ir nuostabu, kad galime kalbėti apie daugybę aspektų (mūsų kultūrą, pomėgius). Prisimenu laikus, kai diskutuodavau su viena iš jaunuolių apie meną, ji man daug paaiškino apie procesą, tapybos techniką, tai, kas jai patinka ir pan.
Per savanorystę buvo daug pakilimų ir nuosmukių. Metus „Vartai“ buvo tarsi antri namai. Žaidžiau, stresavau, juokiausi, piešiau, diskutavau, mokiausi, o labiausiai augau.
Darbas „Vartuose“ užima daug laiko ir energijos, reikalauja daug savikontrolės, nes tai labai įtempta. Jei norite jame klestėti, jums turi patikti dirbti su jaunimu, kurti lygų santykį, priimti vieni kitus, išgirsti ir kurti ryšį.
Ši paskutinė pastraipa yra žinia visiems jauniems žmonėms, kuriuos sutikau savanorystės metu. Tu esi nuostabus ir nusipelnei geriausio! Aš labai džiaugiausi būdamas šalia tavęs visą šį laiką, linkiu tau geriausios ateities ir nuoširdžiai tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti drąsiausius planus. Nebijokite rizikuoti ir išeiti iš savo komforto burbulo ir, svarbiausia, linksmintis! Jūs turite galimybę turėti jaunimo darbuotojų komandą, kuri tiki jumis ir bus su jumis, kad ir kaip būtų :).
Mano kūnas grįžta į Prancūziją, bet mano siela lieka Vartuose. Linkiu jums puikios ateities!
Didelis ačiū darbuotojoms Viktorijai, Rūtai, Ievai, Skaistè, savanoriams Yannick ir Modestas, didelė širdis jums. <3
Ir visiems „Vartų“ jaunuoliams su kuriais dalinausi savo patirtimi “Vartuose”.
Rūpinkitės savimi ir susitiksime kitą kartą!
Ramybės.;)
Savanoris Yacine
