Apie savižudybių problemą garsiai kalbama ne vienerius metus. Vis dėlto, situacija Lietuvoje nesikeičia. Puslapio ,,World Population Review” 2019 m. duomenimis, šalis išlieka tarp penkių daugiausiai savižudybių išgyvenančių pasaulio valstybių. Dėl didžiosios dalies jų kalta depresija – klastinga liga, kuri visuomenėje vis dar yra apaugusi mitais, o ja sergantys asmenys dažnai stigmatizuojami. Socialinės iniciatyvos ,,Diagnozė: jautrumas” iniciatorė Aistė Elžbieta Bužinskaitė įsitikinusi – tik įtraukiančios viešos diskusijos ir bebaimis kalbėjimas skaudžiomis temomis gali pakeisti situaciją.
TIKSLAS – SUGRIAUTI MITUS
Visą pavasarį ,,Diagnozė: jautrumas” komanda rengia susitikimus ir atviras diskusijas visiems, o ypač jaunuoliams, norintiems daugiau sužinoti apie depresiją ir savižudybių prevenciją. Nevyriausybinės organizacijos ,,A. C. Patria” atviro jaunimo cento ,,Vartai” lankytojai taip pat turėjo progą padiskutuoti saugioje aplinkoje ir sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus. Kaip padėti sau, kai niekas kitas nebegali? O kaip atpažinti artimo žmogaus siunčiamus signalus apie norą nusižudyti? ,,Tarpsnyje tarp paauglystės ir suaugusiojo gyvenimo jaunuoliai patiria sunkumų, neretam savižudybė kartais atrodo vienintelė išeitis.” – pastebi centro socialinė pedagogė Rūta Padriezė. „Kai kurie jauni žmonės, su kuriais dirbame, jau yra bandė prieš save pakelti ranką arba jų aplinkoje yra įvykusios skaudžios savižudybės, palikusios gilius randus. Todėl būtina diskutuoti apie neigiamų emocijų suvaldymo būdus, parodyti žmogui, kad jis nėra vienas.” – viešų diskusijų nauda neabejojo ji.
Pasak A. E. Bužinskaitės, visuomenėje egzistuojanti didžiulė baimė atsiverti vėliau lemia klaidingus stereotipus, negebėjimą priimti savęs ir kito. Todėl, anot jos, tinkama komunikacija tiesiog būtina. Svarbu suprasti, kad depresija ir nerimas yra diagnozuotos psichinės ligos, kurių simptomai tęsiasi daugiau nei 2 savaites. ,,Dažnai ši būsena painiojama su tiesiog bloga nuotaika ar trumpalaikiu blogu etapu.” – pastebėjo A. E. Bužinskaitė. Jeigu žmogui šiandien blogai, o rytoj viskas vėl kaip buvę, tai nėra depresijos požymiai. Tas pats ir su nerimu – jausti jį prieš svarbų egzaminą, yra normalu. Nuolat gyventi visą apimančioje įtampoje, jau nebe. Jeigu asmuo dėl prastos psichologinės savijautos negali atlikti elementarių kasdienių darbų – atsikelti iš lovos, laikytis įsipareigojimų, dingsta apetitas, sutrinka miegas, tai – signalas, kad vertėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus. Tačiau vis dar gajus mitas, kad bandymais nusižudyti depresija sergantis žmogus tiesiog bando atkreipti į save dėmesį, jis į tai nežiūri rimtai. Tačiau, pasak A. E. Bužinskaitės, emocinio skausmo apakintas asmuo iš tikrųjų gali galvoti, kad yra niekam nereikalingas, jausti norą nutraukti šią neviltį. ,,Neretai klaidingai manoma, kad dauguma savižudybių yra netikėtos. Tačiau tai nėra tiesa. Apsisprendęs nusižudyti žmogus to tikrai nelaiko didžiausioje paslaptyje, priešingai – apie tai garsiai šneka. Tad pastebėti pirmuosius nerimą keliančius požymius ir užkirsti nelaimei kelią yra įmanoma.” – pabrėžė ji.
SVARBU PASTEBĖTI ŽENKLUS
Pasak iniciatyvos organizatorės, norint sutrukdyti artimam žmogui pakelti prieš save ranką, būtina imtis keturių svarbių, bet gana paprastų žingsnių. Pirmiausia, derėtų tamsų periodą išgyvenančiajam leisti suprasti, kad jo siunčiami signalai yra pastebėti. Antra, tiesiai šviesiai paklausti, ar jis mąsto apie savižudybę. Žmogui pradėjus šnekėti, būtina jį išklausyti, o galiausiai užtikrinti, kad jis bent parą būtų saugus. ,,Tai reiškia, kad gali prireikti jį nukreipti pas psichikos sveikatos specialistą, galbūt netgi iškviesti medikus.” – paaiškino A. E. Bužinskaitė. Tiesa, kartais siunčiamus ženklus suvokti gali būti sudėtinga. Pavyzdžiui, visada linksmam ir energingam draugui užsiminus apie norą nusižudyti, gali likti neašku – tai juokas, ar tiesa. ,,Bet kokiu atveju, visada reikėtų paklausti asmens, jis juokauja ar kalba rimtai .” – pastebėjo diskusijos vedėja. „Kartais žmonės iš tiesų juokauja rimtais dalykais, tačiau niekada nepakenks pasitikrinti.” Pasak jos, svarbus ir dar vienas momentas – jei ilgą laiką depresyvių minčių kamuojamas žmogus staiga žymiai pralinksmėjo, didelę tikimybę, kad jis priėmę sprendimą nusižudyti. ,,Kartais išeities, kad ir tokios siaubingos, suradimas sukelia palengvėjimą, todėl žmogus pralinksmėja. Jei ilgai depresavęs artimasis be jokios priežasties staiga prašviesėja akyse, tai gali būti ženklas.” – perspėjo ji.
Ką daryti, jei asmuo davė signalą, kad jis galvoja apie savižudybę, bet šiuo metu pats neturi reikiamų vidinių resursų jam padėti? Anot A. E. Bužinskaitės, svarbu surasti tinklą pažįstamų žmonių, su kuriais bendrautų ir depresija sergantysis. ,,Jei jauti, kad šiuo metu privalai susikoncentruoti į save, galima paskambinti vienam iš šių žmonių ir paprašyti jo prižvelgti draugą.” – patarė ji. „Suprantama, jei padėtis kritiška, reikės ir sveikatos priežiūros specialistų ar medikų įsikišimo. Ekstra psichologinė pagalba klinikose suteikiama nemokamai, tad galima palydėti bandantįjį nusižudyti į konsultaciją, pabūti šalia.” – veiksmų planą nusakė ji.
SAVIŽUDYBĖ – TIK PRIEMONĖ
Kokią pagalbą artimieji gali suteikti žmogui, jei šis tvirtai nusprendė atimti sau gyvybę? Pasak A. E. Bužinskaitės, derėtų elgtis panašiai kaip ir pirmuoju atveju, kai asmuo dar tik galvoja apie savižudybę. Atpažinus ženklus ir pasitikslinus, ar šie buvo teisingai suvokti, derėtų leisti žmogui išsikalbėti. ,,Būtina išvalyti visą susikaupusį blogį, kol galiausiai pavyks atrasti tą stebuklingą momentą, vadinamą lūžio tašku.” – sakė ji. „Dažnas pradeda vardinti frazes, kurios, jo manymu, padės: nenusižudyk, tu reikalingas… Bet jei žmogus nebus išklausytas iki skaudamos vietos, tie žodžiai tik pakenks.” – atskleidė mergina. Atrastas lūžio taškas – kai asmuo ištaria, kad jis vis dėlto norėtų gyventi, yra kertinis pasveikimui. Pasak diskusijos iniciatorės, vyresnis asmuo galėtų norėti išgyventi, kad pamatytų vaikų vestuves, jaunam žmogui gali būti svarbus faktas, kad jis reikalingas geriausiam draugui. Kai pats žmogus supranta, kad jis vis dėlto norėtų gyventi, tampa daug lengviau jam padėti.
Svarbu ir suvokti, kad savižudybė niekada nėra tikslas, o tik priemonė. Jausdamas siaubingą neviltį ir skausmą, žmogus ryžtasi tai užbaigti pakeldamas prieš save ranką, tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš tiesų nori mirti. ,,Siekiant sustabdyti savižudiškas mintis labiausiai trukdo problemos nuvertinimas, neišklausymas iki galo, frazės: tu tik nori dėmesio, jei taip nori, tai eik ir nusižudyk.” – atkreipė dėmesį A. E. Bužinskaitė. „Kaip ir minėjau, svarbiausia laikytis keturių anksčiau aptartų žingsnių. Tačiau svarbu prisiminti, kad pirmoji intervencija ne visada padės, gali prireikti ir antros, trečios.”
O kaip kilus negatyvioms mintims pagelbėti sau? Pasak diskusijos iniciatorės, veiksmingi gali būti netgi elementarūs kvėpavimo pratimai, padedantys nuvyti blogas mintis šalin, susikaupti. Vertėtų pasitelkti ir savipagalbos dėžutę. Tai – asmeniui reikšmingų daiktų kupina dėžę, padedanti susidoroti su sunkumais. ,,Joje gali būti laikomos artimų žmonių fotografijos, draugų kontaktai, piešimo priemonės, pagalbos linijų telefonų numeriai.” – vardino A. E. Bužinskaitė. „Viskas, kas gali padėti būtent tau. Svarbus ir savipagalbos planas- jo šabloną galima rasti ,,Jaunimo linijos” puslapyje. Verta išbandyti ir ,,inkarus” asociacijas, susijusias su laimingu praeities prisiminimu ir veiksmu, kurį galima atlikti čia ir dabar.” – vardino reikšmingos iniciatyvos organizatorė.
Diskusijai pasibaigus atviro jaunimo centro ,,Vartai” jaunuoliai džiaugėsi, kad jos metu pavyko sužinoti ir išmokti nemažai naudingų dalykų, dalis jų neslėpė – skaudžių patyrimų jų gyvenime taip pat būta. ,,Po tokių susitikimų labai svarbu palikti erdvės diskusijoms bei individualiam pokalbiui, kadangi dažnai jauniems žmonėms grįžta prisiminimai ar sujudinamos jų jautrios patirtys.” – sakė R. Padriezė. „Todėl skatiname nebijoti kalbėtis ir kreiptis į mus ar kitas panašias įstaigas visada, kada tik jaučiamas poreikis.”
