{"id":1149,"date":"2019-03-20T15:23:55","date_gmt":"2019-03-20T15:23:55","guid":{"rendered":"http:\/\/wordpressprojektas.patria.lt\/?p=1149"},"modified":"2021-05-31T11:09:10","modified_gmt":"2021-05-31T11:09:10","slug":"depresija-diagnoze-bet-ne-nuosprendis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/2019\/03\/20\/depresija-diagnoze-bet-ne-nuosprendis\/","title":{"rendered":"Depresija \u2013 diagnoz\u0117, bet ne nuosprendis"},"content":{"rendered":"\n
<\/div>\n\n\n\n

Apie savi\u017eudybi\u0173 problem\u0105 garsiai kalbama ne vienerius metus. Vis d\u0117lto, situacija Lietuvoje nesikei\u010dia. Puslapio ,,World Population Review” 2019 m. duomenimis, \u0161alis i\u0161lieka tarp penki\u0173 daugiausiai savi\u017eudybi\u0173 i\u0161gyvenan\u010di\u0173 pasaulio valstybi\u0173. D\u0117l did\u017eiosios dalies j\u0173 kalta depresija – klastinga liga, kuri visuomen\u0117je vis dar yra apaugusi mitais, o ja sergantys asmenys da\u017enai stigmatizuojami. Socialin\u0117s iniciatyvos ,,Diagnoz\u0117: jautrumas” iniciator\u0117 Aist\u0117 El\u017ebieta Bu\u017einskait\u0117 \u012fsitikinusi – tik \u012ftraukian\u010dios vie\u0161os diskusijos ir bebaimis kalb\u0117jimas skaud\u017eiomis temomis gali pakeisti situacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

TIKSLAS – SUGRIAUTI MITUS<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Vis\u0105 pavasar\u012f ,,Diagnoz\u0117: jautrumas” komanda rengia susitikimus ir atviras diskusijas visiems, o ypa\u010d jaunuoliams, norintiems daugiau su\u017einoti apie depresij\u0105 ir savi\u017eudybi\u0173 prevencij\u0105. Nevyriausybin\u0117s organizacijos ,,A. C. Patria” atviro jaunimo cento ,,Vartai” lankytojai taip pat tur\u0117jo prog\u0105 padiskutuoti saugioje aplinkoje ir su\u017einoti atsakymus \u012f r\u016bpimus klausimus. Kaip pad\u0117ti sau, kai niekas kitas nebegali? O kaip atpa\u017einti artimo \u017emogaus siun\u010diamus signalus apie nor\u0105 nusi\u017eudyti? ,,Tarpsnyje tarp paauglyst\u0117s ir suaugusiojo gyvenimo jaunuoliai patiria sunkum\u0173, neretam savi\u017eudyb\u0117 kartais atrodo vienintel\u0117 i\u0161eitis.” – pastebi centro socialin\u0117 pedagog\u0117 R\u016bta Padriez\u0117. „Kai kurie jauni \u017emon\u0117s, su kuriais dirbame, jau yra band\u0117 prie\u0161 save pakelti rank\u0105 arba j\u0173 aplinkoje yra \u012fvykusios skaud\u017eios savi\u017eudyb\u0117s, palikusios gilius randus. Tod\u0117l b\u016btina diskutuoti apie neigiam\u0173 emocij\u0173 suvaldymo b\u016bdus, parodyti \u017emogui, kad jis n\u0117ra vienas.” – vie\u0161\u0173 diskusij\u0173 nauda neabejojo ji.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

Pasak A. E. Bu\u017einskait\u0117s, visuomen\u0117je egzistuojanti did\u017eiul\u0117 baim\u0117 atsiverti v\u0117liau lemia klaidingus stereotipus, negeb\u0117jim\u0105 priimti sav\u0119s ir kito. Tod\u0117l, anot jos, tinkama komunikacija tiesiog b\u016btina. Svarbu suprasti, kad depresija ir nerimas yra diagnozuotos psichin\u0117s ligos, kuri\u0173 simptomai t\u0119siasi daugiau nei 2 savaites. ,,Da\u017enai \u0161i b\u016bsena painiojama su tiesiog bloga nuotaika ar trumpalaikiu blogu etapu.” – pasteb\u0117jo A. E. Bu\u017einskait\u0117. Jeigu \u017emogui \u0161iandien blogai, o rytoj viskas v\u0117l kaip buv\u0119, tai n\u0117ra depresijos po\u017eymiai. Tas pats ir su nerimu – jausti j\u012f prie\u0161 svarb\u0173 egzamin\u0105, yra normalu. Nuolat gyventi vis\u0105 apiman\u010dioje \u012ftampoje, jau nebe. Jeigu asmuo d\u0117l prastos psichologin\u0117s savijautos negali atlikti elementari\u0173 kasdieni\u0173 darb\u0173 – atsikelti i\u0161 lovos, laikytis \u012fsipareigojim\u0173, dingsta apetitas, sutrinka miegas, tai – signalas, kad vert\u0117t\u0173 sunerimti ir kreiptis \u012f specialistus. Ta\u010diau vis dar gajus mitas, kad bandymais nusi\u017eudyti depresija sergantis \u017emogus tiesiog bando atkreipti \u012f save d\u0117mes\u012f, jis \u012f tai ne\u017ei\u016bri rimtai. Ta\u010diau, pasak A. E. Bu\u017einskait\u0117s, emocinio skausmo apakintas asmuo i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali galvoti, kad yra niekam nereikalingas, jausti nor\u0105 nutraukti \u0161i\u0105 nevilt\u012f. ,,Neretai klaidingai manoma, kad dauguma savi\u017eudybi\u0173 yra netik\u0117tos. Ta\u010diau tai n\u0117ra tiesa. Apsisprend\u0119s nusi\u017eudyti \u017emogus to tikrai nelaiko did\u017eiausioje paslaptyje, prie\u0161ingai – apie tai garsiai \u0161neka. Tad pasteb\u0117ti pirmuosius nerim\u0105 kelian\u010dius po\u017eymius ir u\u017ekirsti nelaimei keli\u0105 yra \u012fmanoma.” – pabr\u0117\u017e\u0117 ji.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

SVARBU PASTEB\u0116TI \u017dENKLUS<\/strong><\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Pasak iniciatyvos organizator\u0117s, norint sutrukdyti artimam \u017emogui pakelti prie\u0161 save rank\u0105, b\u016btina imtis keturi\u0173 svarbi\u0173, bet gana paprast\u0173 \u017eingsni\u0173. Pirmiausia, der\u0117t\u0173 tams\u0173 period\u0105 i\u0161gyvenan\u010diajam leisti suprasti, kad jo siun\u010diami signalai yra pasteb\u0117ti. Antra, tiesiai \u0161viesiai paklausti, ar jis m\u0105sto apie savi\u017eudyb\u0119. \u017dmogui prad\u0117jus \u0161nek\u0117ti, b\u016btina j\u012f i\u0161klausyti, o galiausiai u\u017etikrinti, kad jis bent par\u0105 b\u016bt\u0173 saugus. ,,Tai rei\u0161kia, kad gali prireikti j\u012f nukreipti pas psichikos sveikatos specialist\u0105, galb\u016bt netgi i\u0161kviesti medikus.” – paai\u0161kino A. E. Bu\u017einskait\u0117. Tiesa, kartais siun\u010diamus \u017eenklus suvokti gali b\u016bti sud\u0117tinga. Pavyzd\u017eiui, visada linksmam ir energingam draugui u\u017esiminus apie nor\u0105 nusi\u017eudyti, gali likti nea\u0161ku – tai juokas, ar tiesa. ,,Bet kokiu atveju, visada reik\u0117t\u0173 paklausti asmens, jis juokauja ar kalba rimtai .” – pasteb\u0117jo diskusijos ved\u0117ja. „Kartais \u017emon\u0117s i\u0161 ties\u0173 juokauja rimtais dalykais, ta\u010diau niekada nepakenks pasitikrinti.” Pasak jos, svarbus ir dar vienas momentas – jei ilg\u0105 laik\u0105 depresyvi\u0173 min\u010di\u0173 kamuojamas \u017emogus staiga \u017eymiai pralinksm\u0117jo, didel\u0119 tikimyb\u0119, kad jis pri\u0117m\u0119 sprendim\u0105 nusi\u017eudyti. ,,Kartais i\u0161eities, kad ir tokios siaubingos, suradimas sukelia palengv\u0117jim\u0105, tod\u0117l \u017emogus pralinksm\u0117ja. Jei ilgai depresav\u0119s artimasis be jokios prie\u017easties staiga pra\u0161vies\u0117ja akyse, tai gali b\u016bti \u017eenklas.” – persp\u0117jo ji.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 daryti, jei asmuo dav\u0117 signal\u0105, kad jis galvoja apie savi\u017eudyb\u0119, bet \u0161iuo metu pats neturi reikiam\u0173 vidini\u0173 resurs\u0173 jam pad\u0117ti? Anot A. E. Bu\u017einskait\u0117s, svarbu surasti tinkl\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173, su kuriais bendraut\u0173 ir depresija sergantysis. ,,Jei jauti, kad \u0161iuo metu privalai susikoncentruoti \u012f save, galima paskambinti vienam i\u0161 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 ir papra\u0161yti jo pri\u017evelgti draug\u0105.” – patar\u0117 ji. „Suprantama, jei pad\u0117tis kriti\u0161ka, reik\u0117s ir sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 ar medik\u0173 \u012fsiki\u0161imo. Ekstra psichologin\u0117 pagalba klinikose suteikiama nemokamai, tad galima palyd\u0117ti bandant\u012fj\u012f nusi\u017eudyti \u012f konsultacij\u0105, pab\u016bti \u0161alia.” – veiksm\u0173 plan\u0105 nusak\u0117 ji.<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

SAVI\u017dUDYB\u0116 – TIK PRIEMON\u0116<\/strong><\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Koki\u0105 pagalb\u0105 artimieji gali suteikti \u017emogui, jei \u0161is tvirtai nusprend\u0117 atimti sau gyvyb\u0119? Pasak A. E. Bu\u017einskait\u0117s, der\u0117t\u0173 elgtis pana\u0161iai kaip ir pirmuoju atveju, kai asmuo dar tik galvoja apie savi\u017eudyb\u0119. Atpa\u017einus \u017eenklus ir pasitikslinus, ar \u0161ie buvo teisingai suvokti, der\u0117t\u0173 leisti \u017emogui i\u0161sikalb\u0117ti. ,,B\u016btina i\u0161valyti vis\u0105 susikaupus\u012f blog\u012f, kol galiausiai pavyks atrasti t\u0105 stebukling\u0105 moment\u0105, vadinam\u0105 l\u016b\u017eio ta\u0161ku.” – sak\u0117 ji. „Da\u017enas pradeda vardinti frazes, kurios, jo manymu, pad\u0117s: nenusi\u017eudyk, tu reikalingas\u2026 Bet jei \u017emogus nebus i\u0161klausytas iki skaudamos vietos, tie \u017eod\u017eiai tik pakenks.” – atskleid\u0117 mergina. Atrastas l\u016b\u017eio ta\u0161kas – kai asmuo i\u0161taria, kad jis vis d\u0117lto nor\u0117t\u0173 gyventi, yra kertinis pasveikimui. Pasak diskusijos iniciator\u0117s, vyresnis asmuo gal\u0117t\u0173 nor\u0117ti i\u0161gyventi, kad pamatyt\u0173 vaik\u0173 vestuves, jaunam \u017emogui gali b\u016bti svarbus faktas, kad jis reikalingas geriausiam draugui. Kai pats \u017emogus supranta, kad jis vis d\u0117lto nor\u0117t\u0173 gyventi, tampa daug lengviau jam pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Svarbu ir suvokti, kad savi\u017eudyb\u0117 niekada n\u0117ra tikslas, o tik priemon\u0117. Jausdamas siaubing\u0105 nevilt\u012f ir skausm\u0105, \u017emogus ry\u017etasi tai u\u017ebaigti pakeldamas prie\u0161 save rank\u0105, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad asmuo i\u0161 ties\u0173 nori mirti. ,,Siekiant sustabdyti savi\u017eudi\u0161kas mintis labiausiai trukdo problemos nuvertinimas, nei\u0161klausymas iki galo, fraz\u0117s: tu tik nori d\u0117mesio, jei taip nori, tai eik ir nusi\u017eudyk.” – atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f A. E. Bu\u017einskait\u0117. „Kaip ir min\u0117jau, svarbiausia laikytis keturi\u0173 anks\u010diau aptart\u0173 \u017eingsni\u0173. Ta\u010diau svarbu prisiminti, kad pirmoji intervencija ne visada pad\u0117s, gali prireikti ir antros, tre\u010dios.”<\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n

O kaip kilus negatyvioms mintims pagelb\u0117ti sau? Pasak diskusijos iniciator\u0117s, veiksmingi gali b\u016bti netgi elementar\u016bs kv\u0117pavimo pratimai, padedantys nuvyti blogas mintis \u0161alin, susikaupti. Vert\u0117t\u0173 pasitelkti ir savipagalbos d\u0117\u017eut\u0119. Tai – asmeniui reik\u0161ming\u0173 daikt\u0173 kupina d\u0117\u017e\u0119, padedanti susidoroti su sunkumais. ,,Joje gali b\u016bti laikomos artim\u0173 \u017emoni\u0173 fotografijos, draug\u0173 kontaktai, pie\u0161imo priemon\u0117s, pagalbos linij\u0173 telefon\u0173 numeriai.” – vardino A. E. Bu\u017einskait\u0117. „Viskas, kas gali pad\u0117ti b\u016btent tau. Svarbus ir savipagalbos planas- jo \u0161ablon\u0105 galima rasti ,,Jaunimo linijos” puslapyje. Verta i\u0161bandyti ir ,,inkarus” asociacijas, susijusias su laimingu praeities prisiminimu ir veiksmu, kur\u012f galima atlikti \u010dia ir dabar.” – vardino reik\u0161mingos iniciatyvos organizator\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Diskusijai pasibaigus atviro jaunimo centro ,,Vartai” jaunuoliai d\u017eiaug\u0117si, kad jos metu pavyko su\u017einoti ir i\u0161mokti nema\u017eai nauding\u0173 dalyk\u0173, dalis j\u0173 nesl\u0117p\u0117 – skaud\u017ei\u0173 patyrim\u0173 j\u0173 gyvenime taip pat b\u016bta. ,,Po toki\u0173 susitikim\u0173 labai svarbu palikti erdv\u0117s diskusijoms bei individualiam pokalbiui, kadangi da\u017enai jauniems \u017emon\u0117ms gr\u012f\u017eta prisiminimai ar sujudinamos j\u0173 jautrios patirtys.” – sak\u0117 R. Padriez\u0117. „Tod\u0117l skatiname nebijoti kalb\u0117tis ir kreiptis \u012f mus ar kitas pana\u0161ias \u012fstaigas visada, kada tik jau\u010diamas poreikis.”<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n


<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Apie savi\u017eudybi\u0173 problem\u0105 garsiai kalbama ne vienerius metus. Vis d\u0117lto, situacija Lietuvoje nesikei\u010dia. Puslapio ,,World Population Review” 2019 m. duomenimis, \u0161alis i\u0161lieka tarp penki\u0173 daugiausiai savi\u017eudybi\u0173 i\u0161gyvenan\u010di\u0173 pasaulio valstybi\u0173. D\u0117l did\u017eiosios dalies j\u0173 kalta depresija – klastinga liga, kuri visuomen\u0117je vis dar yra apaugusi mitais, o ja sergantys asmenys da\u017enai stigmatizuojami. Socialin\u0117s iniciatyvos ,,Diagnoz\u0117: jautrumas” […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1153,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"give_campaign_id":0,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[12,18,9],"class_list":["post-1149","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-be-kategorijos","tag-ac-patria","tag-depresija","tag-kaunas","entry","has-media","owp-thumbs-layout-horizontal","owp-btn-normal","owp-tabs-layout-horizontal","has-no-thumbnails","has-product-nav"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1149","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1149"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1149\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1155,"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1149\/revisions\/1155"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1153"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1149"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1149"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/patria.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1149"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}